Nemunėlis


Contributors to Wikimedia projects

Article Images

upė Lietuvoje bei Latvijoje

Nemunėlis

Nemunėlis Bauskėje

Nemunėlis Bauskėje

Ilgis 191 km
Baseino plotas 4048 km²
Vidutinis debitas 95 m³/s
Ištakos Lūšnos ežere
Žiotys Lielupė
Šalys Lietuva, Latvija
Vikiteka Nemunėlis

Nemunėlis (latv. Mēmele) – upė Lietuvos šiaurėje, Rokiškio ir Biržų rajonų teritorijose ir Latvijos pietuose. Ilgis 191  km (Lietuvoje – 151  km), baseino plotas 4048 km² (Lietuvoje – 3770  km²).

Nemunėlis Lietuvos žemėlapyje

Pradžia Lūšnos ežere, 6 km į pietus nuo Rokiškio. Teka į šiaurės vakarus, pro Panemunėlį, Kazliškį, Panemunį, Kvetkus, Nemunėlio Radviliškį. Nuo versmių 75 km teka Lietuvos teritorija, nuo Neretos žiočių – 76  km Lietuvos–Latvijos valstybės siena, toliau neša vandenis Latvijoje ir ties Bauske susilieja su Mūša į Lielupę.

Didžiausi intakai:

Vaga aukštupyje 2–3 m pločio, vidurupyje iki 40 m, žemupyje iki 60 m. Vagos pakraščiai užželia. Gylis aukštupyje 0,3-0,7 m, žemupyje 1,5-3,5 m. Vidutinis nuolydis Lietuvoje 70  cm/km. Pavasarį žemupyje vanduo pakyla >4 m.

Debitas, m³/s ties Rimšiais
(116 km iki žiočių)
ties Tabokine
(69 km iki žiočių)
40 km iki žiočių
Didžiausias 168 636
Vidutinis 5,90 23,1 24
Minimalus vasarą 0,69
Minimalus žiemą 0,23

Pavasarį Nemunėlis ties Tabokine nuplukdo 49 %, vasarą 11 %, rudenį 20 %, žiemą 20 % metinio nuotėkio. Rimšiuose ir Tabokinėje yra vandens matavimo postai. Nemunėlio slėnio ruožas nuo Tabokinės iki Apaščios žiočių (Biržų rajonas) įeina į Nemunėlio-Apaščios geologinį draustinį.[1]

Upėvardis arba yra vedinys nuo upėvardžio Nemunas (per nemunai „dideli vandenys“), arba tos pačios kilmės kaip Nemunas: iš *nem-, *nam- „linkti“, arba „būti nebyliam“.[2]

  •  

    Nemunėlis ties Velniapiliu

  • Nemunėlis ties Muoriškių atodanga

  • Muoriškių dolomito atodanga

  • Nemunėlis ties Muoriškių atodanga

  • Lielupės pradžia - Mūša kairėje, Nemunėlis dešinėje

  • Nemunėlis ties Bauskės pilimi

  1. Nemunėlis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 227