Vidžajanagaras

Vidžajanagaras arba Vidžajanagaro imperija (skr. विजयनगर = IAST: Vijayanagara) – valstybė, gyvavusi pietų Indijoje, prie Krišnos upės, tarp 1336 m. ir XVII a. pirmosios pusės. Susidarė pietų Indijos hinduistų feodalinėms valstybėms kovojant prieš Delio sultonatą. 1422–1426 m. karalius Devaraja II pajungė visą Pietų Indiją, laimėjo prieš Bahmanidų sultonatą, surengė žygių į Mianmarą, Šri Lanką. Taip pat pergalėmis išsiskyrė valdovo Krišnadevarajos valdymo metai.

1565 m. Vidžajanagaras buvo nugalėtas Bahmanidų sultonato vietoje susikūrusių sultonatų. Tada patyrė nuosmukį ir subyrėjo į atskiras valstybėles.^[1]

Sangamų dinastija

• Harihara I (1336–1356)
• Bukaraja I (1356–1377)
• Harihararaja II (1377–1404)
• Virupakšaraja (1404–1405)
• Bukaraja II (1405–1406)
• Devaraja I (1406–1422)
• Ramačandraraja (1422)
• Viravidžaja Bukaraja (1422–1424)
• Devaraja II (1424–1446)
• Malikardžuna Raja (1446–1465)
• Virupakša Raja II (1465–1485)
• Praudharaja (1485)

Saluvų dinastija

• Saluva Narasimha Devaraja (1485–1491)
• Thima Bhupala (1491)
• Narasimha Raja II (1491–1505)

Tuluvų dinastija

• Tuluva Narasa Najaka (1491–1503)
• Vira Narasimha Raja (1503–1509)
• Krišnadevaraja (1509–1529)
• Ačjutadevaraja (1529–1542)
• Venkata I (1542)
• Sadašivaraja (1542–1570)
• Aravidų dinastija
• Alija Ramaraja (1542–1565)
• Tirumala Devaraja (1565–1572)
• Šriranga I (1572–1586)
• Venkata II (1586–1614)
• Šriranga II (1614)
• Ramadevaraja (1617–1632)
• Venkata III (1632–1642)
• Šriranga III (1642–1646)